Riebalų deginimo gazelė

riebalų deginimo gazelė

Raumenys palaiko kūno ir smegenų fizinę formą Publikuota: Nuotrauka: "Matton" nuotr. Agnė Kriščiukaitytė, Iliustruotasis mokslas Iki šiol raumenys buvo laikomi tik kūno judamojo aparato dalimi. Tačiau jų veikla kur kas platesnė ir svarbesnė. Aktyvūs raumenys tarsi didžiausia kūno liauka išskiria tam tikras mūsų sveikatai svarbias medžiagas.

Ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis

Todėl mažai judant gali išsivystyti vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, cukraligė ir silpnaprotystė. Judėjimas sustiprina širdį bei plaučius ir užtikrina gerą fizinę formą — tai žinome jau daugelį metų.

Tačiau pastaraisiais metais mokslininkai išsiaiškino, kad raumenų aktyvumo vaidmuo žmogaus sveikatai gerokai svarbesnis nei manyta. Pasmegeninė liauka ir kasa gamina hormonus, kontroliuojančius kūno augimą ir medžiagų apykaitą, o aktyvūs raumenys išskiria reguliuojančias signalines medžiagas.

Kai kurios šios medžiagos veikia lokaliai ir sukuria palankesnes sąlygas aplink esančių raumenų ląstelių veiklai, kitos cirkuliuoja kartu su krauju į kitas kūno dalis ir veikia, pavyzdžiui, smegenų, kepenų ir riebalines ląsteles.

Taigi raumenys veikia kaip endokrininė liauka, hormonus gaminantis organas, bendrai kontroliuojantis sąveiką tarp nesuskaičiuojamų organizmo ląstelių, audinių ir organų.

Vadinasi, į raumenis turime žiūrėti kitomis akimis. Raumenys — labai svarbūs mūsų kūno sveikatai, jie būtini normaliai fizinei bei protinei veiklai.

Šiame straipsnelyje trumpai peržvelgsiu keletą riebalų deginimo klaidų, kurias daro siekiantieji sulieknėti.

Tačiau raumenys turi veikti aktyviai. Nuo didelio krūvio raumenys plyšta Kad raumenys gamina hormonus, daugiau kaip prieš dešimtį metų atrado danų mokslininkė Bente Klarlund Pedersen. Ši medžiaga mokslo pasaulyje jau buvo žinoma: pažeidus audinį ją išskiria imuninės sistemos ląstelės.

Todėl mokslininkės nenustebino, kad labai aktyviai sportuojant arba dirbant kraujyje padidėja IL-6 koncentracija. Nuo didelio krūvio kai kurios raumeninės skaidulos plyšta, ir imuninė sistema padeda gydyti žaizdas. Bente Klarlund Pedersen išsiaiškino, kad IL-6 išskiriamas ir dirbant riebalų deginimo gazelė, dar prieš pradedant veikti imuninės sistemos ląstelėms.

Genetiniai tyrimai taip pat patvirtino, kad aktyvios raumenų ląstelės pagamina IL-6 net iki kartų daugiau nei neaktyvios.

Reader Interactions

IL-6 priklauso prie signalinių medžiagų, vadinamų citokinais. Imuninės sistemos ląstelės naudoja citokinus informacijai perduoti.

Jei žmogus užsikrečia kokia nors infekcija, baltieji kraujo kūneliai išskiria IL-6, ir audinyje prasideda uždegimas. Taip imuninė sistema ima kovoti su infekcija. Tačiau kai sveikas žmogus aktyviai juda, raumenyse nekyla uždegimų. Vadinasi, Riebalų deginimo gazelė funkcijų yra daugiau. Kai kurie tyrimai rodo, kad ši signalinė medžiaga atlieka svarbų vaidmenį reguliuodama medžiagų apykaitą. Jei tiriamo žmogaus raumenų energijos atsargos išsekdavo, interleukino-6 gamyba padidėdavo, tačiau sumažėdavo, jei tiriamasis gaudavo energijos iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, gerdavo gliukozės.

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad raumenys per Il-6 perduoda informaciją apie energijos atsargas į kitus organus. Taip nuolat užtikrinama, kad organizmas papildytų energijos atsargas. Taip pat paaiškėjo, kad IL-6 reguliuoja medžiagų apykaitą keliais skirtingais būdais. Iš raumenų signalinė medžiaga, kaip hormonas, su krauju teka į kepenis ir riebalinius audinius. Šiuose audiniuose energijos atsargos kaupiamos riebalų rūgščių ir glikogeno — vienos iš gliukozės formų — pavidalu.

Daug energijos turinčios molekulės keliauja atgal į raumenis, juose IL-6 kontroliuoja, kad raumenų ląstelės jas įsisavintų ir sudegintų, o raumenys gautų energijos.

Taigi IL-6 dalyvauja pagrindiniuose medžiagų apykaitos procesuose, kuriuos reguliuoja insulinas. Apskritai insulino poveikis yra priešingas — jis verčia organizmą kaupti energijos atsargas tada, kai žmogus sotus ir turi daug energijos, o IL-6 pasirūpina, kad ši energija prireikus būtų tiekiama raumenims.

Kitaip tariant, raumenys patys reguliuoja energijos tiekimą gamindami tam tikras signalines medžiagas. Raumenyse pagamintas IL-6 turi dar vieną funkciją. Imuninės sistemos ląstelių išskirtas IL-6 sukelia uždegimo reakciją, o raumenyse pagamintas IL-6 veikia visiškai priešingai.

Visai nekeista, nes IL-6 glaudžiai sąveikauja su kitais citokinais, tokiais kaip TNF-alfa, kuris taip pat išsiskiria vykstant uždegimo reakcijai, pavyzdžiui, pažeidus audinį.

6 riebalų deginimo klaidos | duziedeliai.lt

Tačiau raumenys TNF-alfa neišskiria, o IL-6 šiuo atveju užkerta kelią uždegimo reakcijai stimuliuodamas imuninės sistemos veiklą — imuninė sistema tuomet gamina kitus uždegimą mažinančius citokinus, pavyzdžiui, IL-1ra ir IL Raumenų gebėjimas neleisti kilti uždegimui yra labai svarbus žmogaus sveikatai. Išaiškėjo, kad daugelis gyvenimo būdo lemiamų ligų, pavyzdžiui, diabetas arba širdies ir kraujagyslių ligos, yra susijusios su silpnu chronišku uždegimu.

Nutukusiems žmonėms uždegimų gali prasidėti perpildytose pilvo riebalinio audinio ląstelėse, todėl kraujyje padidėja ir TNF-alfa kiekis.

riebalų deginimo gazelė

Tai veikia kepenų ir kitų organų ląsteles — jos tampa mažiau jautrios insulinui. Šis reiškinys vadinamas atsparumu, arba rezistencija, insulinui.

Prenumeruokite naujienlaiškį

Sutrinka ląstelių gebėjimas įsisavinti maisto medžiagas iškart pavalgius. Todėl kraujyje padidėja gliukozės, amino rūgščių ir riebalų kiekis, žmogaus organizme sutrinka medžiagų pusiausvyra. Ląstelės pradeda nekontroliuojamai dalytis Kai kraujyje smarkiai padidėja gliukozės koncentracija, cukrus ima reaguoti su kraujyje esančiais baltymais, šie prilimpa prie kraujagyslių sienelių ir padidina riziką susidaryti kraujo krešuliams. Atsparumas insulinui verčia organizmą gaminti daugiau hormono, o tai gali sukelti diabetą arba net vėžį, nes insulinas skatina ląstelių vystymąsi ir nebekontroliuojamą dalijimąsi.

riebalų deginimo gazelė

CIM centro darbuotoja Rikke Krogh-Madsen metais nustatė, kaip judėjimas gali užkirsti kelią chroniškam uždegimui. Mokslininkė ištyrė aštuonis jaunus sveikus žmones, kurie per dieną vidutiniškai nueidavo po 10 tūkstančių žingsnių. Tyrimo metu dvi savaites jų kasdienis judėjimas buvo apribotas v3 svorio netekimo papildas žingsnių. Dėl judėjimo trūkumo tiriamųjų kraujyje smarkiai padaugėjo uždegimus sukeliančių medžiagų.

riebalų deginimo gazelė

Insulino kiekis kraujyje išaugo 50 procentų, o tai rodo, kad pradėjo vystytis atsparumas insulinui. Tyrimas atskleidė ir kitą judėjimo stygiaus padarinį — smarkiai padidėjo visceralinių riebalų, arba pilvo riebalų, išsidėsčiusių aplink vidaus organus.

Poodiniai riebalai šlaunyse, sėdmenyse, viršutinėje rankų dalyje arba iš karto po pilvo oda nekelia labai didelės rizikos sveikatai, tačiau pilvo riebalai giliai po oda, prie vidaus organų, gali paskatinti atsparumą insulinui. Tyrinėtojai yra aptikę kitų citokinų, kuriuos, kaip ir IL-6, išskiria aktyvūs raumenys, todėl jie taip pat buvo pavadinti miokinais.

Nuorodos kopijavimas

Manoma, kad vienas iš atrastų miokinų IL  atsakingas už raumenų ir riebalų atsargų sąveiką. Genetiškai modifikuotų pelių patelių riebalų kiekis sumažėjo 26 procentais, o patinų — net 37 procentais. CIM mokslininkai nustatė, kad raumenims susitraukiant išsiskiria Riebalų deginimo gazelė, o jis skatina raumenų riebalų deginimo gazelė ir pilvo riebalų deginimą.

BDNF ypač aktyviai veikia smegenų žievės srityje, vadinamoje hipokampu, atsakingoje už atmintį. BDNF trūkumas gali turėti įtakos Alzheimerio ligos, depresijos vystymuisi, gali sukelti atminties problemų. Mokslininkas atlikdo tyrimus su žiurkėmis: išmokė jas naujo triuko ir po 12 valandų į hipokampo sritį įšvirkštė anisomicino, preparato, kuris slopina neuronų BDNF gamybą.

Po poros dienų žiurkės dar sugebėjo atlikti triuką, tačiau po septynių dienų jį užmiršo — dėl BDNF stygiaus informacija nebuvo perkelta į ilgalaikę atmintį.

Raumenų BDNF atlieka visiškai kitą funkciją — skatina riebalų deginimą. Daugelis požymių rodo, kad šis BDNF glaudžiai sąveikauja su raumenų ląstelėmis, o kraujas jo į smegenis riebalų deginimo gazelė. Tai reiškia, kad judėjimas neturi tiesioginės įtakos atminčiai ir kitai smegenų veiklai.

Be to, paaiškėjo, kad fizinis aktyvumas padidina BDNF kiekį ir raumenyse, ir kraujyje, ir smegenyse. Dar nėra visiškai aišku, kaip sąveikauja BDNF ir organizmas, tačiau manoma, kad raumenys per medžiagų apykaitą gali pranešti smegenims apie intensyvesnę BDNF gamybą, kuri buvo sumažėjusi dėl padidėjusio cukraus kiekio kraujyje.

Diabetu sergančių ligonių kraujyje BDNF būna maždaug 30 procentų mažiau negu sveiko žmogaus. Tikėtina, kad raumenys palaiko BDNF lygį smegenyse išskirdami miokinų, jie slopina atsparumą insulinui, neleidžia vystytis diabetui ir išlaiko normalų cukraus kiekį kraujyje.

riebalų deginimo gazelė

Taigi judėjimas gali veikti ir smegenis — sustiprėja protiniai gebėjimai, neleidžiama vystytis psichikos ir neurologinėms ligoms. Pasikeitus judėjimo įpročiams poveikis geresnis Paaiškėjo, kad žemas BDNF kiekis kraujyje susijęs ir su nutukimu, valgymo sutrikimais, širdies sustojimu bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai patvirtina teoriją, kad tarp judėjimo įpročių, demencijos ir daugelio su gyvenimo būdu susijusių ligų esama labai glaudaus ryšio.

Anksčiau raumenys buvo laikomi tik žmogaus judėjimo organu, o dabar suvokiama, kad raumenys, be šios funkcijos, atlieka labai svarbų vaidmenį reguliuodami medžiagų apykaitą ir saugodami organizmą nuo diabeto, kraujagyslių ir širdies ligų, vėžio, taip pat galbūt nuo Alzheimerio ligos, depresijos ir atminties sutrikimų. Faktas, kad aktyviai dirbantys raumenys išskiria signalinių  medžiagų miokinų, visiškai naujai apibrėžia judėjimo reikšmę ir gali tapti akstinu naujiems judėjimo įpročiams formuotis.

Naujos žinios apie miokinų riebalų deginimo gazelė organizmui galbūt leistų sukurti vaistus, galinčius veikti nepajėgiančių judėti žmonių organizmą taip, kaip sveikųjų organizmą veikia judėjimas. Tačiau jeigu raumenys nejuda, raumeniniame audinyje gali kilti chroniškas uždegimas. Tuomet išsiskiria uždegimų signalinių medžiagų, jos didina cukraus kiekį kraujyje ir gali lemti atsparumą insulinui, o tai skatina ir kitų ligų vystymąsi.

Demencija ir depresija. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje veikia smegenis — jos gamina mažiau BDNF medžiagos, ji ne tik užtikrina neuronų formavimąsi, bet ir nuolatinį patirties bei atsiminimų perkėlimą į ilgalaikę atmintį. Širdies ir kraujagyslių ligos.

  1. Sporto kuprinė, kaip visada, bagažinėje įtariu, kokio šaltumo sportiniai rūbai, o dušo žele jau seniai turbūt tapo ledo gabalu….
  2. Riebus vaikas svorio metimo metu
  3. Riebalų deginimas: viskas nuo A iki Z - duziedeliai.lt
  4. Raumenys palaiko kūno ir smegenų fizinę formą - Verslo žinios
  5. Mes nevalgome po 18 val. - Puslapis 13 - Dieta - Forumas

Padidėjus cukraus kiekiui, kraujyje esantys baltymai susiklijuoja, kyla pavojus susidaryti kraujo krešuliams, kalkėja kraujagyslės. Daugeliu atvejų atsparumas rezistencija insulinui turi tiesioginės įtakos kraujagyslių gebėjimui reguliuoti kraujospūdį. Krūties ir gaubtinės žarnos vėžys.

Svorio metimas, riebalų deginimas

Kai ląstelės praranda jautrumą insulinui, kasa ima gaminti didelius kiekius hormono. Dėl didelio insulino kiekio ląstelių dalijimosi procesas tampa nebekontroliuojamas ir riebalų deginimo gazelė vystytis vėžys, dažniausiai krūties ir gaubtinės žarnos. Antrojo tipo diabetas ir nutukimas. Kai ląstelės praranda gebėjimą reaguoti į insuliną, cukraus kiekis ir kitos apykaitos medžiagos nebegali prisitaikyti prie kūno reikmių.

Sutrinka kepenų veikla ir aplink vidaus organus ima kauptis pilvo riebalų. Perspektyvos: tabletė pakeis judėjimą Išsiaiškinus, kad raumenys išskiria biochemines signalines molekules ir į jas reaguoja, mokslininkams kilo riebalų deginimo gazelė sukurti vaistus, veikiančius organizmą panašiai kaip judėjimas.

Tokie vaistai galėtų padėti žmonėms, kurie negali judėti ir sportuoti, pavyzdžiui, neįgaliesiems arba ligoniams, kuriems po ilgos ligos susilpnėjo raumenys. Pragulėjusio lovoje vos dešimt dienų sveiko žmogaus raumenys praranda vidutiniškai 16 procentų pajėgumo.

Taigi vartojant tokius vaistus judėjimo efektą galima būtų pasiekti nesikeliant iš lovos arba vežimėlio. Todėl nenuostabu, kad tyrinėtojai ieško būdų, kaip naujausias žinias apie raumenis pritaikyti kuriant vaistus, galinčius visiškai arba iš dalies pakeisti judėjimą.

Nuo didelio krūvio raumenys plyšta

Mokslininkams iškyla nemažai sunkumų, riebalų deginimo gazelė jų susijęs su tuo, kad raumenys gamina daugybę medžiagų, jos veikia drauge su kitomis medžiagomis, kurios susidaro kituose kūno organuose. Vienas iš perspektyviausių vaistų pagrįstas geno IL-6, didinančio raumens gebėjimą įsisavinti ir deginti riebalus bei gliukozę, veikimu.

Išbandžiau ir aš: namų gamybos receptas, kuris padės deginti pilvo riebalus

IL-6 blokuoja atsparumą insulinui ir skatina raumenų augimą. Tačiau suleidus IL-6 tiesiai į kraują, sustiprėja imuninis atsakas ir kyla daugybė šalutinių reakcijų. Todėl tyrinėtojai bando išrasti vaistinį preparatą, veikiantį natūralų baltymą AMPK. Į šį vaistą dedama daug vilčių, tikimasi, kad baltymo pagrindu sukurtas vaistas galėtų atstoti judėjimą.

Prenumeruoti žurnalą galite čia.

Svarbi informacija