Mano mama nepadės man numesti svorio

Pragaištinga liga įtraukė lietuvę į 10 metų trukusį pragarą

Prasidėo viskas prieš maždaug 5 metus, 10 klasėje. Prieš susergant, niekada per daug negalvodavau apie savo figūrą, nebuvau nei labai smulki, nei apkūni, normalaus, vidutinio sudėjimo.

Kaip numesti svori po gimdymo?

Viskas pasikeitė, kai perėjau į kitą mokyklą- gimnaziją. Tada jau nuo 9 klasės pradėdavo vis dažniau lįsti į mano mama nepadės man numesti svorio mintys, kad reiktų numesti kažkiek svorio, kad va visos atrodo gražiau "kūdesnės", reiktų ir man susiimt.

Ir, nors nesulaukiau jokių replikų, kažkokių užuomenų, kad esu negraži, stora, bet vieną dieną pažiūrėjau į savo nuotrauką ir atrodžiau sau stora ir negraži nors dabar suprantu, kad tuo metu viskas buvo normalu. Tiek svoris, tiek ūgis tobulai atitinko KMItiek mėnesinių ciklas.

Apėmė savigrauža, pradėjau skaičiuoti kalorijas, daug vaikščioti, daugiau sportuoti, tam, kad sudeginčiau daugiau kalorijų nuolat laipiodavau laiptais į butą viršutiniame aukšte. Ir tik todėl, nes tikėjau, kad taip aš būsiu "sveikesnė, nes plonesnė". Per metus numečiau gal 8kg, pamenu norėjau, kad prieš einant pažymos mokyklai, sverčiau kuo mažiau, kad kažkas pastebėtų "mano darbą", didžiavausi tuo, kad svoris krito.

Atsimenu, kad gydytoja nusistebėjo, kaip taip greitai netekau tiek svorio, bet paklausinėjo kelių dalykų, aš išsisukau ir ji dėl to nesunerimo.

Pragaištinga liga įtraukė lietuvę į 10 metų trukusį pragarą

Po metų turėjo būti šeimoje vestuvės, todėl nusprendžiau, kad iki to laiko turiu numesti dar šiek tiek, kad nuotraukose atrodyčiau gražiai, o seniai mane matę šeimos draugai, matytų mano pokyčius. Taigi numečiau dar kelis kilogramus. Žinoma, mane pamatę, visi gyrė, kokia aš išgražėjus, išsitempus, vaikinai šokdino. Žodžiu, "misija įvykdyta".

Nuorodos kopijavimas

Prasidėjus 12 klasei gyvenime viskas pasidarė nevaldoma, mokslai, šeima, draugai, vaikinas- visur sengiausi išspausti iš savęs maksimumą. Taigi, po kiek laiko, pradėjo viskas slįsti iš po kojų ir vienintėlis dalykas, kurį dar reguliavau, buvo tie skaičiukai svarstyklėse.

Svoris krito ir kiekvieno ryto žvilgsnis į svarstykles tapo mano kasdiene rutina, o mažėjantys skaičiukai-pasiekimais. Po kiek laiko dingo mėnesinės.

mano mama nepadės man numesti svorio kaip poros kartu numeta svorio

Dėl to kaltinau viską, bet tik ne savo svorį. Ir tada, nuėjus pas ginekologą, jis aiškiai pasakė "ne čia atėjai", davė kontaktus ir liepė kreiptis į valgymo sutrikimų centrą. Dar neturėjau 18, tad ten neguldė, kitur gultis irgi labai nenorėjau, todėl įtiknau mamą ir daktarę, prižadėjau, kad valgysiu pati.

Foto galerija

Gavau planą, pagal kurį turėjau valgyti, mama labai rūpinosi, paruošdavo man maistą, kad neščiausi pietus ir užkandžius, tačiau čia labai reiktų pabrėžti, kad, kol pati nepripžinsi, kad sergi, tol net geriausi kitų norai ir didžiausios pastangos nepadėskadangi planavau stotį mediciną, 12 klasėje savo ligą ir neaugantį svorį mano mama nepadės man numesti svorio po "stresu dėl mokslų", o iš tikro liga progresavo, svoris neaugo, nes aš ir toliau nevalgiau, svorio netekimas centrinėje pakrantėje nešiodavaus rankinėje mėnesius, o pietus dažniausiai išmesdavau.

Taip, išmesdavau. Kadangi vakarienę ir pusryčius valgiau prie mamos akių, o termosus ir dėžutes atnešdavau tuščias, mama tikėjo, kad viską darom tinkamai. Taigi, vaizdas buvo toks: svoris "laikantis" dietos labai lėtai augo, gydytojai tas nepatiko, bet aš laikiausi įsikibus savo versijos, kad viskas per tą stresą. Ir taip nutiko, kad organizmas kažkaip suveikė, jog vieną mėnesį prasidėjo mėnesinės.

KLAUSIMAI-ATSAKYMAI

Ir tada, kaip didžiausią pasiekimą, pranešiau mamai- pasveikau ir, kad man nebereikia gydymo. Labai liūdna, kad tėvai nėra mokomi o gal mums tik nebuvo pasūlyta, kadangi negulėjau ligoninėj, nežinau šitokaip jie turėtų bendrauti ir suprasti anoreksiją sergantį vaiką, nes mes su mama buvom labai artimos ir jai niekas nesakė, kad neklausytų savo vaiko, kad kalba ne ji, o jos liga.

Taigi, tą mėnesinių dieną mama apsidžiaugė ir džiaugėsi kartu su manimi, net nežinodama, kad greitai vėl pasieksiu dar gilesnį dugną.

Kaip greitai numesti svorio? Laba diena, į tai Jums galėtu atsakyti gydytojas dietologas konsultacijos metu.

Po kiek laiko baigiau mokyklą, kurį laiką jau nesigydžiau, todėl vėl grįžau į pradinį savo anoreksijos tašką, o po baigimo egzaminų, prie nevalgymo turbūt tikrai ir stresas prisidėjo, svėriau dar mažiau.

Dabar pažiūrėjus į savo išleistuvių nuotaukas- verkiu. Verkiu, nes matau, koks skausmas ir gėda slepiasi po mano suvaidinta šypsena ir puošnia suknele.

Kaip Numesti Svorio? - Pagal Jūsų Kūno tipą!

Ir čia prasideda kita istorijos dalis. Dabar esu trečiam kurse ir jau kokius metus gyvenu su persivalgymo priepoliais bei šiuo metu turiu lygiai 2 kartus didesnį svorį negu anoreksijos metu.

Straipsnio komentarai

Kaip čia viskas taip pasikeitė? Išvažiavau iš mamos namų mokytis į kitą miestą. Per pirmus metus nukrito dar svorio, buvo baisu, sunku susikaupt, kažką daryt, net bendraut Ir tada kažkas viduje "trakšt" ir aš palūžau.

Paraše Aristida Prieš mėn Svoris nuo daug ko kinta.

Kontrolė baigėsi. Valgiau, valgiau ir valgiau. Negalėjau sustot. Kurį laiką save graužiau, bandžiau viską palikt tualete, bet nebegalėjau.

Todėl tiesiog valgiau ir valgiau ir valgiau. Visus savo jausmus išreikšdavau maistu, juos suvalgydavau. Iš tikro, dabar, kai jau žinau, kaip galėjo tai baigtis, kad galėjo sustot širdis, inkstai atsisakyt, kad realiai galėjau mirti, tiesiog dėkoju Dievui, kad taip nenutiko.

mano mama nepadės man numesti svorio kaip numesti kūno svorį

Ir vėlgi, dabar praėjo beveik metai, kaip vėl mintys tik apie maistą mane valdo. Dabar gydausi, šį kartą jau žinau ir suprantu, kad sirgau ir sergu. Kaip man pavyks, ar pavyks, nežinau, bet labai tikiuosi ir tikiu savimi, nes žinau, kad esu ne viena!

mano mama nepadės man numesti svorio neoficialus laiškas, kaip numesti svorio

Labai džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje pradedam kalbėti apie valgymo sutrikimus, nes tai yra baisi liga, kuri žmogų įtraukia ir sunaikina labai greitai ir skausmingai, padaro jį vienišą ir pažeidžiamą. Nebijok, tu ne vienas! Kreipkis pagalbos ir neleisk ligai laimėti " Dalinkis savo istorija ir tu.

Svarbi informacija