Dykumos svorio netekimas

dykumos svorio netekimas

Kelio, tolių ir naujų kraštų pažinimo išsiilgę, mudu su bendražyge Ieva ilgai nesvarstę išvykstame. Lietuvoje žiema pasidžiaugti suspėjome, keliausime šiltesnių kraštų link. Šįsyk nebuvo itin svarbi konkreti kryptis. Turėjome 3 pagrindinius kriterijus: pirma — ieškojom šilto krašto, kur nakvodami lauke nešaltumėm, antra — nebrangių bilietų į jį nusigauti, trečia — įspūdingo pėsčiųjų tako.

Visus 3 kriterijus labiausiai atitiko Izraelis ir per jį besidriekiantis Izraelio nacionalinis pėsčiųjų takas arba, hebrajų kalba, Shvil Izrael. Bilietai į Izraelį, šalį, nuo Lietuvos nutolusią kilometrų, netikėtai pigūs. Skrydis į vieną pusę mums tekainavo vos po 40 eurų beje, ilgėliau pasekus skrydžių kompanijų pasiūlymus, nuskristi galima ir perpus pigiau!

Šistosomatozė

Bilietą turime tik į vieną pusę. Planuojame čia pabuvoti apie mėnesį laiko, bet galbūt pajusime, kad norime grįžti anksčiau.

dykumos svorio netekimas

O gal ir užsibūsime — leidimas būti Izraelyje suteikiamas 3 mėnesiams. Kaip žinia, Izraelis šalis nedidukė, pamanytum, kad sunku atrasti veiklos visam mėnesiui. Dažniausiai poilsiaujantieji turistai šioje šalyje laiką leidžia Negyvosios, Raudonosios, Viduržemio ar Galilėjos jūros kurortuose, daugelis aplanko Jeruzalę ir kitas biblines vietas, grožisi didmiesčių prabanga.

Storiausiųjų išgyvenimas: kaip klystame dėl nutukimo :: Žmogus ir medicina :: duziedeliai.lt

Jei apie mūsų su Ieva keliones girdėjote anksčiau, turbūt žinote, kad drybsojimo kurortuose mes nepraktikuojame, didmiesčių, kiek įmanoma, vengiame, o pirmenybę skiriame pobūviui gamtoje, atokesniems kaimeliams, bei vietinių gyventojų kasdienybės pažinimui. Taigi, šįsyk mudu imamės Izraelio nacionalinio tako INT — km ilgio sužymėto pėsčiųjų maršruto, vingiuojančio per visą Izraelį nuo Raudonosios jūros pietuose iki Libano sienos šiaurėje.

  • Dykumos sierra svorio netekimas Dykumos sierra svorio netekimas athanim.
  • Dykumos sierra svorio netekimas- duziedeliai.lt

Anot National Geographic, šis takas yra vienas iš ties gražiausių takų pėstiesiems. Keliaujame įsitikinti tuo patys! Atvykimas į Izraelį 4 valandos lėktuve ir apie mūsų krašte tuo metu tvyrojusią laipsnių temperatūrą gali tik prisimint. Gali ir neprisimint.

Atvykstame apie 6 val. Izraelis, kaip žinia, ypatingą dėmesį skiria šalies saugumui — patys įvairiausi klausimai ir gana ilgi pokalbiai tikėtini atvykstant į šią šalį. Atsakome, jog tenorime pakeliauti Izraelio nacionaliniu taku. Iš kur apie jį sužinojote?

  • Dėl karantino kaulų čiulpai atgabenti paskutinę minutę
  • Pėsčiomis per Izraelį. Savaitė dykumoje (I dalis) - duziedeliai.lt

Gal kas iš jūsų draugų buvo ir pasakojo apie tai? O gal ką pažįstate iš izraeliečių? O mes ir pasakojam, kad dykumos svorio netekimas žinomas dykumos svorio netekimas, daug kas juo keliauja, internete daugybė pasakojimų ir stebimės, kad pareigūnė apie jį negirdėjusi. Rodome žemėlapį, pasakojame, kad turime palapinę ir visą kitą turistinę įrangą. Jau atrodė, kad pavyko įrodyti, jog mes paprasti turistai.

Čia ir supratome, kad į Izraelį taip greitai nepateksime. Tarp Irano ir Izraelio draugiškais santykiais nė iš tolo nekvepia į Iraną apskritai nėra galimybės cukrus vs riebalų deginimas turint Izraelio antspaudą pasetodėl kiekvieną pabuvojusį Irane nuodugniai išklausinėja. Prisėdome laukimo salėje, o kad mūsų šis pasisėdėjimas užsitęs, supratome, kai mums atnešė po didžiulį sumuštinį ir vandens.

Gali net pajusti savotišką belaisvio dalią: pasų neturime, esame svečioje šalyje — nei kur deirdre o kane svorio metimas, nei namo pargrįši. Na bent jau badaut čia mums neteks, bet va valgyti kaip tyčia tuo metu ir nesinorėjo.

dykumos svorio netekimas

Tiesa, žinojome, kad net ir pabuvojusius Irane po ilgų apklausų Izraelis įsileidžia. Žinojome, o vis tiek neramu.

Mus atskirai tikrino ir apklausinėjo bent 3 skirtingi pareigūnai. Ar ryšius palaikote iki šiol? Galiausiai susidomėjo mūsų telefonais. Tiksliau — ar neturime iraniečių numerių juose. Nebuvo lengva įrodyti, o pareigūnei patikėti, kad pasaulyje dar yra žmonių, besinaudojančių ne išmaniaisiais telefonais.

Po to tais kai tavo vyras įpratęs mesti svorį klausimais kamantinėjo Ievą, užsirašinėjo ir tikrino, ar mūsų atsakymai sutampa. Ir ką gi, po 3 valandų apklausų, atėjo tarsi susigėdęs pareigūnas, atsiprašė mūsų už ilgoką užlaikymą, ištiesė mudviejų pasus ir įteikė leidimus įžengti į Izraelio žemę į pasą antspaudo nedėjo. Šalom, Izraeli, mes jau čia! Martyno Vingrio asmeninio archyvo nuotr.

Kelias prasideda? Dar ne! Paminėsiu, kad Uvda oro uostas, kuriame mes nusileidome, yra pietinėje Izraelio dalyje, vidury dykumos, o iki arčiausio miesto Eilato — kurorto prie Raudonosios jūros — 60 kilometrų.

Įprastai čia kyla ir tupia tik kariniai lėktuvai, bet kol Eilatas pasistatys naują oro uostą, šiuo naudojasi ir keleiviniai lėktuvai.

dykumos svorio netekimas

Posts navigation

Taigi, išėję dykumos svorio netekimas oro uosto aptvarų, atsidūrėme vidury dykumos. Viešasis transportas nevažiuoja, nors, teisybės dėlei, mums ir važiuoti nėra kur. Žinome, kad nuo oro uosto iki Izraelio tako žymos ~10 kilometrų kulniuojant keliu. Tamsu nors akin durk, o eiti gera — juntam kaip oro uosto apklausų įtampa atslūgsta ir po truputėlį susipažįstame tik kol kas dar ne regimąja jusle su Izraeliu.

Ir štai, INT žymą prieiname dar prieš 12 valandą nakties. Statomės palapinę, o prieš miegą sukertame oro uoste gautus sumuštinius su tunu. Šios dienos tikslas įveiktas — INT žymos pasiektos! Tiesa, ryte paėjėję kelis kilometrus Izraelio taku supratome, kad esame tokioje atkarpoje, kuri veda palei kelią. Didžiulė dalis Izraelio pietuose esančios Negevo dykumos skirta kariuomenės reikmėms, todėl yra užtverta ir pėsčiųjų turistų neįsileidžia. Dėl to takas ir veda palei kelią. Nutarėme, kad savąjį žygį verta pradėti nuo Mitzpe Ramon — dykumų miestelio, kur Izraelio takas jau driekiasi per laukinę dykumą.

Iki miestelio ~50 kilometrų. Ką gi, išbandysim kaip keliauti autostopu seksis Izraelyje. Neužilgo sustoja mašinėlė ir mes dykumos svorio netekimas kely į Mitzpe Ramon. Beje, keliauti autostopu Izraelyje visiškai įprasta, daugelis vietinių kitaip ir nekeliauja. Keliauninkų teigimu, vasario pabaiga-kovas yra pats geriausias metas keliauti Izraelio taku iš pietų į šiaurę.

O pietuose šiuo metu dar nėra itin dykumos svorio netekimas, dykumoje galima atrasti vandens šaltinių, be to, keliautojų sezonas neprasidėjęs. Oro temperatūra vasarį čia tokia, kaip Lietuvoje birželio vidury — šalčiausiomis naktimis  apie 12 laipsnių. Kita vertus, daugelis renkasi keliauti iš šiaurės į pietus dėl to, kad dykumos ruožas laikomas pačiu sudėtingiausiu, daugiausiai ištvermės ir pasiruošimo reikalaujančiu etapu.

Dykumą pasiliekama pabaigai tarsi desertas — nors ir sunkiausias išbandymas, bet įspūdžių paliekantis daugiausiai. Ką gi, mes iššūkiams pasiruošę, o desertą galime suryti ir anksčiau.

Pagaliau kelyje! Pasiekę Mitzpe Ramon paskaičiavome, kad išeisime dykumon maždaug 6 dienoms. Dienos ėjimo atstumas — kilometrai. Maždaug tokiais atstumais suskirstytas visas takas — etapo pabaigoje prieisi kempingo aikštelę ir legaliai galėsi statytis palapinę ir kurti laužą.

Komentuoti:

Maistu reikia apsirūpinti visoms 6 dienoms, o vandens kas dienos turėtų būti kur pasipildyti. Pagrindiniu žygeivišku maistu dar Lietuvoje buvom pasirūpinę pasiteisino Lietuvos kariuomenės sauso maisto davinių koncervaio vandens prisipylėm po 4 litrus.

Ir pagaliau kely — nuo šiol mūsų dienos suplanuotos. Tereikia sekti oranžine, mėlyna ir balta spalvomis dryžuotą žymą. Eiti dykuma sunku, o bene didžiausias iššūkis — svilinantis dykumos karštis. Tik randame kokį šešėlį — naudojame atokvėpio valandėlei.

Skubantiems

Tik kad tų šešėlių maža. Tuoj pat išryškėjo ir didžiausia mūsų klaida — į šį žygį išsiruošti nepasiėmus kremo nuo saulės. Mano storžieviška oda ne itin jautri saulės išdaigoms, dykumos svorio netekimas tik truputėlį sopėjo veidą pirmosiomis dienomis.

Ievai pasisekė mažiau — jos oda į saulę sureagavo pakeisdama ne tik spalvą, bet net ir pačios Ievos antropologinį tipą. Iš skaisčiaveidės europietės vieną rytą Ieva nubudo saulės ir vėjo nugairinta tibetiete. Tiesa, po kelių valandų vėl sugrįžo į sau įprastinį pavidalą.

Beje, dykuma daugeliui turbūt asocijuojasi su 3 dalykais: karščiu, lygumomis, ir smėliu. O čia, Negevo dykumoje, yra tik vienas iš šių stereotipinės dykumos komponentų — karštis. Smėlio visai nedaug, o lygumas atrasi nebent išdžiūvusių upių slėniuose arba vaikštinėdamas krateriais taip, būtent kraterių slėniais takas ir vingiuoja pirmomis mūsų žygio dienomis. Nors tai, kad vaikštai krateriu, supranti tik tada, kai apie tai kur nors perskaitai.

Šioje dykumoje didžiausią plotą sudaro kalnai, uolienos, upių vagos su skardžiais ir kitokie geologiniai dariniai. O takas, žinoma, sužymėtas taip, kad būtinai reikėtų arba leistis į gilius tarpeklius, arba ropštis į aukščiausius kalnus.

svorio metimas - išsamiai duziedeliai.lt

Kojoms gana rimtas išbandymas ir, atrodytų, malonumo čia maža, bet vis dėlto akims tie atsiveriantys toliai — tarsi nektaras ir ambrozija. Kelyje nuolat sutinkame kalnų dykumos svorio netekimas lot. Dar įdomiau, ką gi jie valgo — aplink nė jokios žalumėlės, o jei ir yra koks sauskrūmis, tai jis tiek perdžiūvęs, kad paliestas, atrodo, net dulka.

dykumos svorio netekimas

Kuprinė, ypač pradžioje, kai maisto ir vandens atsargos dar nebuvo pradėtos intensyviai doroti, pečius gerokai spaudė, kartais net taip, kad sunkoka kvėpuoti. Būdavo, kad besileidžiant per siaurą tarpeklį įstringi su visa kuprine, o einant žemyn siauru žvyruotu taku ir vos truputėlį slystelėjus kurpinė tik dar gerokai pastūmėja į priekį.

Bet koks neapsakomas lengvumo jausmas užplūsta kuprinę nusiėmus.

Šistosomatozė - ULAC

Į kalną tarsi skriste užskrendi, kojos net šokčioja ir pačios keliasi aukščiau, nejusdamos svorio naštos. Beje, paminėsiu, kad šis pėsčiųjų žygis buvo dar vienas takas, kurį įveikiau mūvėdamas vien tik sandalais.

Man tokia avalynė visiškai pasiteisino, nė sykio nebuvau rimčiau suklupęs, o paslysti pasitaiko visiems — ir su kalnų batais, ir basiems. Gal tik kanopėtųjų apavas čia pranašumo turi. Ožiai tarsi būtų prisirišę — be baimės, paskubomis, bet be mažiausios klaidelės, raižo sau siaurutėlėmis kalnų ir tarpeklių briaunomis ir turbūt nė nesusimąsto apie nukritimo galimybę.

0 thoughts on “Dykumos, kurie nevalgia dietos”

Vanduo dykumoje Nešamą vandenį pataupydami ir naudodami tik atsigėrimui, per pirmas 3 dienas mes be vargų išsitekome. Nemanykite, kad vandeningųjų patiekalų nesigaminome: vakarais virdavomės sriubas, košes ir arbatas, o rytais būtinai kavos.

Tik šiems virimams naudojome vandenį rastą dykumoje.

Kartais pasisemdavome užsilikusio skaidraus lietaus vandens nuo duobėtų akmenų, kartais prieidavome oazes, kur atrasdavome vos ne vos pulsuojančius šaltinėlius. Ir vis dėlto geriamasis mudviejų vanduo sparčiai artėjo link pabaigos. Deja, ten ne tik šaltinio, bet net ir šlapios vietos nebuvo ir tik pavadinimas šlapiai skambėjo. Taigi, ketvirtą dieną po pietų mums buvo belikę ~0,5 litro vandens ir jokio vandens telkinėlio, net ir mažiausios balos pakely nesitaikė prieiti.

Dar labiau sunerimti mus privertė sutiktas keliautojas paklausęs, ar mes pasiruošę rytojui. Anot jo ir turistinių gidų ryt laukia pati sunkiausia visos kelionės diena — kopimas į itin aukštą ir statų kalną. Paklaustas, kiek jis turi vandens, gana kukliai atsakė: 6 litrus. Supratome, kad dykumos svorio netekimas mums imtis kažkokios vandens apsirūpinimo operacijos. Pats logiškiausias sprendimas buvo paėjėti 5 kilometrus iki kiek didesnio žvyrkelio, ir pasistengti susitranzuoti tą vieną iš kelių per dieną galbūt pravažiuojančių automobilių, kuris ir pavėžintų mus iki vandens šaltinio.

Beje, gal kyla klausimas, kaip kiti žmonės išgyvena ir vandeniu apsirūpina šiame dykumos etape. Yra 3 pagrindiniai būdai. Vieni vandenį nešasi visam numatytam dykumos svorio netekimas. Yra net ir tokių, kurie siekdami palengvinti savo pečių naštą, vandenį per dykumą vežasi dviračiais vežimėliais. Prisipažinsiu, kai bandau įsivaizduoti tą vežimaitį dardantį kalnų takeliais, gaunasi gana komiškas vaizdelis. Antras būdas — vandenį užsikasti dykumoje patiems. Keliauninkai prieš pradėdami keliauti apvažiuoja dykumą automobiliu ar keturračiu ir tik jiems žinomose vietose užsikasa vandens butelius, o kai jau prieina pėsčiomis — išsikasa.

Trečias būdas — užsisakyti vandens tiekimo paslaugą iš tuo besiverčiančių vietinių, arba, pavadinkime juos, vandentiekių. Jie su savo galingais keturračiais tau vandens atveš į bet kurią vietą.

Naujienų srautas

Vandenį užkasa, tą dykumos svorio netekimas nufotografuoja, nuotrauką tau nusiunčia. Belieka pačiam priėjus išsikasti ir mėgautis vandenėliu. Tiesa, nepigiai atsieina ši paslauga — visam dykumos etapui praeiti vienam žmogui kainuoja daugiau nei eurų.

Svarbi informacija