Dominančios svorio metimo temos, Nutukimą gydytis privertė nesėkmingos darbo paieškos

dominančios svorio metimo temos

Pasaulyje geometrine progresija daugėja tyrimų ir atradimų apie mūsų žarnynuose gyvenančias bakterijas. Žarnyno mikrobiota jau vadinama atskiru žmogaus organu. Kas toliau? Konsultuoja vaikų gastroenterologas profesorius Vaidotas Urbonas Gydytojau, papasakokite apie šią medicinos naujovę. Ar mikrobiotos tyrinėjimai nėra tiesiog nauja mada? To naujove nepavadinčiau. Pirmi darbai apie mikrobiotą pasirodė XX amžiaus pradžioje, rusų mokslininkas Ilja Mečnikovas už atradimus šioje srityje gavo Nobelio premiją.

Jis įžvelgė, kad žarnyno mikrobiota turi reikšmės sveikatai. Vakarų pasaulis į šiuos atradimus sureagavo gana abejingai, o rusų medicina mikrobiotą tyrinėjo intensyviai, kiek leido tas laikmetis. Atsirado terminas disbiozė, jos tyrimas pasidarė įprastas dalykas.

Būdami studentai plačiai mokėmės apie mikrobiotą, bet Vakarų pasaulis apie tai mažai žinojo, laikė net šarlatanizmu.

Tik reguliarus sportavimas garantuoja rezultatus

Po nepriklausomybės atgavimo plūstelėjome į Vakarus, į mokslines konferencijas, ir kad ir kaip būtų keista, iki metų jose apie mikrobiotą niekas nekalbėjo! Ginčijausi, nes tikėjau, kad disbiozės terminą netrukus vartos ir Vakarai. Buvau teisus. Puikiai prisimenu vieną renginį, vykusį metais. Tai buvo didžiausias pasaulyje gastroenterologų suvažiavimas United Europien Gastroenterology Weekvykstantis kartą per metus. Iš kelių tūkstančių pasaulio gastroenterologų šia paskaita susidomėjo vos 50— Dalyvavau, klausiausi, ir viskas atrodė daug kartų girdėta ir žinoma.

Visa tai aš žinojau jau būdamas studentas. Vadinasi, dalis pasaulio apie mikrobiotą žinojo labai daug, o dalis — nieko. Užtat nuo ųjų prasidėjo tikras mikrobiotos, kaip mokslą dominančios temos, proveržis. Ja susidomėjo Vakarai, pradėjo intensyviai tyrinėti šią sritį, rusų atradimai liko toli užpakalyje, o Vakarai nušuoliavo į priekį. Dabar mikrobiota yra viena iš labiausiai tyrinėjamų mokslo sričių medicinoje, šalia onkologijos, neurofiziologijos ir autoimuninių ligų. Aukštai kotiruojamų ir recenzuojamų straipsnių skaičius mokslinėje literatūroje dominančios svorio metimo temos geometrine progresija.

Kodėl kilo šis susidomėjimas žarnyno mikrobiota? Vis labiau galvojama, kad daugumos ligų — tiek onkologinių, tiek alerginių, tiek autoimuninių — pradžia yra mūsų žarnyne. Šios ligos yra didžiulė našta visuomenei, nes daugelis jų neišgydomos, žmogus ilgai gyvena pririštas prie vaistų. Deja, priežastis, kodėl šių ligų daugėja, lieka neaiški.

Mokslas ieško atsakymų, tarkime, kodėl daugėja pirmojo tipo cukrinio diabeto ar reumatinių ligų, bet, užuot pateikę tikslų atsakymą, tiesiog samprotauja. Gal dėl pasikeitusio maisto, nes valgome daugiau pusfabrikačių? Gal dėl elektromagnetinių laukų, kai kiekviename kambaryje yra belaidis internetas?

Niekas nežino, kaip šie elektromagnetiniai laukai veikia, kai tarp jų žmogus gyvena nuo gimimo, o ne dvi dienas ar metus? O kaip tokiame elektromagnetiniame lauke vystosi mamos pilve augantis vaisius? Puodai, indai, teršalai. Galime vardinti begales priežasčių.

Nutukimą gydytis privertė nesėkmingos darbo paieškos

Viena jų — kad, ko gero, pasikeitė mūsų žarnyno mirkobiota, dėl to mūsų organizmai nėra taip gerai ištreniruoti, kaip mūsų senelių ir prosenelių. Juk mikrobiota treniruoja mūsų imuninę sistemą, būtent iš žarnyno ištreniruotos imuninės ląstelės su krauju keliauja po visą organizmą — į smegenis, kepenis, kur tik nori.

Galvojama, kad kiekviena bakterija, kuri yra žarnyne, savotiškai treniruoja mūsų imuninę sistemą Kodėl būtent žarnyne treniruojamas imunitetas? Nes žarnynas yra ta vieta, kur žmogus labiausiai susilieja su aplinka. Mes valgome ir geriame nesterilų maistą, jis patenka į žarnyną, kuris irgi nėra sterilus. Žarnyne gyvena milijardai bakterijų, o už kelių mikronų, visiškai šalia, yra sterili aplinka, kur bakterijų neturi būti.

Kaip žarnynui išlaikyti pusiausvyrą, kai vienoje pusėje plonytės sienos žarnų spindyje, viduje yra daugybė bakterijų ir virusų, o šalia, už kelių mikronų, nėra nieko?

  • Svertis – tik kartą per savaitę | duziedeliai.lt
  • Be abejo, metant svorį, svarbu ne tik kiek valgote, bet ir ką, kad organizmas įsisavintų svarbių medžiagų.

Be to, ta siena nėra sumūryta, nėra cementinė, nes per ją į dominančios svorio metimo temos organizmą turi praeiti su maistu gaunamos medžiagos, bet neturi praeiti bakterijos ir virusai. Todėl žarnyne mūsų imuninė dominančios svorio metimo temos turi atskirti, su kuo reikia kovoti ir neįleisti į organizmą, ką reikia sunaikinti tarkime, salmoneliozės ar šigeliozės sukėlėjuso ką reikia atrinkti ir palikti — bifido- ir laktobakterijas, pieno baltymus ir t.

Tai dar vadinama oraline tolerancija — atskirti, kas svetima ir pavojinga nuo to, kas nepavojinga ir net reikalinga. Galvojama, kad kiekviena dominančios svorio metimo temos, kuri yra žarnyne, savotiškai treniruoja mūsų imuninę sistemą.

Bakterijų yra — rūšių, o padermių — dar daugiau viena bakterija gali turėti ir 12 padermių. Kiekviena iš keliasdešimt tūkstančių padermių turi savą unikalią informaciją, ir kiekvieną jų mūsų žarnyno ląstelės apdoroja bei aiškinasi, ar jos žalingos, ar naudingos. Kaip galėjo mūsų mikrobiota nusilpti, lyginant su riebalų nuostolių išvaizda seneliais, kad nebeatpažįsta blogųjų bakterijų? Jeigu mes gyvename steriliai, į mūsų žarnynus patenka mažiau negu reikia bakterijų.

Mažiau bakterijų, mažiau imuninės sistemos treniruočių, ir nesusiformuoja pakankamas kiekis reguliacinių ląstelių, kurios neleidžia vystytis alergijai ar autoimuninėms ligoms. Žarnynas nebegali atskirti, ar čia geras dalykas, prieš kurį nereikia kovoti, ar blogas. Alerginės ir autoimuninės ligos, kurios dabar yra svarbiausios, — suklaidinto imuniteto pasekmė.

Tiesiog viena iš imuniteto grandžių pradeda kovoti prieš dalykus, kurie visiškai nekenksmingi, tarkime, prieš pieno riebalų deginimo piruvatas, kuris iš esmės nėra žalingas. Bet štai sutriko atpažinimo procesas, ir organizmas pradeda gaminti medžiagas, kurios kovoja su gerais dalykais. Autoimuninių ligų principas toks pat — organizmas pradeda kovoti su savo ląstelėmis ir organais.

Ar mikrobiotos tyrinėjimai nėra mokslas dėl mokslo? Juk jeigu kaip teigiama kiekvieno mūsų mikrobiota unikali, kaip piršto antspaudas, kaip ją galime pakeisti? Juk kraujo grupės pakeisti negalime. Iš tiesų, pakeisti žmogaus mikrobiotą sudėtinga, bet, skirtingai nuo kraujo grupės, galima ją papildyti. Kaip sergantiesiems diabetu duodame insulino, taip ir čia — jeigu sužinosime, kokių bakterijų žmogui trūksta, galėsime jų duoti papildomai.

Šis metodas įrodytas skiriant paprasčiausias probiotines gerąsias bakterijas, jos sumažina viduriavimo dažnį susirgus rota- ar noravirusu. Efektas tikrai yra. Nors, kaip sakiau, mirkobiota dabar tyrinėjama nenusakomais tempais, o didžiausias proveržis įvyko po metais atlikto tyrimo, kai išmatų transplantacija buvo atlikta žmonėms, sergantiems labai sunkia bakterine žarnyno infekcija sukelta Clostridium difficile. Ši bakterija atsiranda nusilpusių, ilgai antibiotikus vartojusių žmonių žarnyne ir sukelia viduriavimą, kartais labai agresyvų, kai žmogus gali net mirti.

Nėra energijos, jaučiate nuovargį: kada metas rimtai pailsėti, o kada – kreiptis į medikus

Tai vyksta Kanadoje, Amerikoje, kur medicina puikiai išvystyta, ir tokių ligų net neturėtų būti. Minėto metų tyrimo metu sergantiems šia liga žmonėms buvo transplantuotos donoro išmatos, ir proc. Mikrobiotos transplantacija padarė didesnį poveikį nei brangiausi antibiotikai, kurių kursas savaitei kainuoja — eurų. Skyrus brangiausius antibiotikus, pasveikdavo 70 proc. Po vienkartinės transplantacijos! Tai buvo fantastinis atradimas, kuris sukrėtė mediciną.

Po šio tyrimo Amerikos FDA Food and Drug Administrationvalstybinė institucija, kuri suteikia leidimus vaistams, suteikė leidimą išmatų transplantaciją naudoti gydymui masiškai — kaip labai efektyvų gydymo metodą.

KAIP NUMESTI SVORIO, NEJAUČIANT ALKIO?

Ir tą leidimą davė praėjus vos pusei metų po straipsnio apie tyrimą pasirodymo. Tai irgi savotiškas rekordas, kad po vienintelio straipsnio būtų toks pripažinimas. Ar mikrobiotos persodinimas tapo populiarus? Gal tai atliekama ir Lietuvoje? Nuo lemtingojo atradimo tyrimų padaryta daug, ir visų atsakymas toks pat — efektas labai labai geras.

Lietuvos gyventojai tuo irgi įsitikino, nes ir pas mus atliekamos mikrobiotos transplantacijos. Jau kelis metus jas atlieka dr. Juozas Kupčinskas Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje.

Ateityje tokios transplantacijos bus atliekamos bet kurioje Lietuvos ligoninėje. Vilniuje Vaikų ligoninėje Santariškėse prieš keletą metų su kolegomis pradėjome projektą — išmatų transplantacijas atliekame autizmą turintiems vaikas.

Tai kol kas moksliniai tyrimai.

Svorio metimas - duziedeliai.lt diskusijų forumas

Šiuo metu tyrinėdami ir transplantuodami mokrobiotą mes esame panašioje situacijoje, kokioje buvo medicina prieš — metų, kai buvo atrastas kraujo perpylimas. Tuo metu niekas nežinojo apie kraujo grupes, jų suderinamumą, pylė bet ką, net ėriuko kraują žmogui. Užtat dabar mes apie kraują viską puikiai žinome. Kalbant apie išmatų transplantaciją, situacija panaši — dabar žinome mažai, bet žinosime daug.

riebalų deginimo blokatorius

Aišku tik viena, kad ištirti kraujo tapatumą ir jį perpilti labai nesunku, palyginti su išmatų transplantacija, nes kraujyje kur kas mažiau įvairių medžiagų, nei išmatose. Jeigu mes sužinosime, kaip parinkti donorą, kad jis idealiai atitiktų recipiento poreikius, tai rezultatai bus dar geresni. Kol kas žinių dar nėra tiek daug.

Norite plokščio pilvo vasarą? Nesudėtingi pratimai duos stulbinamų rezultatų!

Dominančios svorio metimo temos, vieno donoro išmatos suleidžiamos 5 ligoniams, iš kurių 2 pajunta labai gerą efektą, vienas — nedidelį, o kiti du negauna jokio efekto. Atskira tema — mikrobiota ir nutukimas.

Vyksta moksliniai tyrimai aiškinantis, kaip viena konkreti bakterija lemia žmogaus svorio augimą. Kai jos trūksta, svoris didėja.

Galbūt, sukūrus probiotikus su šia bakterija, nutukimą bus galima pažaboti? Kaip vyksta išmatų transplantacija techniškai? Mūsų vaikų ligoninėje specialiai paruoštas donoro išmatas įvedame kolonoskopo pagalba. Kitas būdas, kai jos įvedamos į skrandį gastrofibroskopijos būdu ar zondu.

pigiausios svorio stovyklos suaugusiems

Trečias būdas — išmatos supakuojamos į kapsules, jas recipientas nuryja reikia 30—60 kapsuliųjos ištirpsta žarnyne ir pasėja bakterijas. Galime išmatas įvesti ir klizma, bet tai mažiausiai efektyvu. Pasaulyje tokių procedūrų atlikta šimtai tūkstančių, jokių komplikacijų nepastebėta.

Svertis – tik kartą per savaitę

Tiesa, pasitaiko kuriozų. JAV vienai pacientei persodino jos dukros mikrobiotą, mama pasveiko nuo ligos, tačiau nutuko dukra buvo nutukusi. Moteris padavė medikus į teismą, kad dėl išmatų transplantacijos sustorėjo. Beje, persodinat išmatas, atliekama daug tyrimų donorui. Tiriama, ar nėra autoimuninių ligų. Perskaičius pokalbį, daugumai norėsis gerinti savo mokrobiotą.

Ką patartumėte?

rubino svorio metimo atnaujinimas

Pirmas patarimas, kad vaiko mirkrobiota susiformuotų sveika — mažinti sterilumą. Steriliomis sąlygomis auga ligoniai, o ne sveiki žmonės. Net baugu žiūrėti į kai kurias supermamas, kurios vaikšto su dezinfekuojančiais purškalais ir viską valo.

Tai tragedija. Kiekviena lazda turi du galus. Viename gale — infekcijos dėl nešvaros, kitame gale — alergijos ir autoimuninės ligos.

Artėja revoliucija lieknėjimo srityje: mikrobiotos persodinimas

Jeigu mes nesilaikome higienos, yra tikimybė susirgti rotavirusu ar kita žarnyno infekcija, to neneigiu. Dominančios svorio metimo temos tų infekcijų nėra daug, ir jos lengvai praeina.

Žinoma, higiena būtina ligoninėje, nes ten jau kitos taisyklės. Bet kalbėkime apie natūralią aplinką — namus.

  1. Apie sapnų keistenybes — ne iš sapnininko, o iš mokslų daktaro: atsakė į daugelį dominančius klausimus   Suprantama, kad nuovargis po vidutinio ar sunkaus fizinio darbo yra normali fiziologinė organizmo reakcija, informuojanti mus, jog raumenims reikalingas poilsis.
  2. Svertis — tik kartą per savaitę Per dažnai ant svarstyklių lipantis žmogus išsiduoda sergąs Svertis taip pat reikia išmokti.

Ant grindų, stalo kitų paviršių pilna mikroorganizmų, kurie, patekę į organizmą, atlieka savo darbą. Dalis žūsta skrandyje, bet dalis patenka į žarnyną ir treniruoja imuninę sistemą.

Bakterijos vaiko skrandyje ir žarnyne didina tam tikrų reguliacinių ląstelių kiekį, kad imunitetas būtų normalus. Jeigu tos pačios bakterijos patenka į suaugusio žmogaus organizmą, jos jokios įtakos nepadaro — kiek žmogus turi tų reguliacinių ląstelių, susiformavusių vaikystėje, tiek ir turi.

Kiek prikaupė būdamas mažiukas, tiek ir liks.

  • Kaip numesti svorio, nejaučiant alkio? | duziedeliai.lt
  • Puslapis : Gyvybę gelbstinčios vakcinos: kiek laiko reikia jų atradimui?
  • Tik reguliarus sportavimas garantuoja rezultatus - DELFI Gyvenimas
  • Artėja revoliucija lieknėjimo srityje: mikrobiotos persodinimas - duziedeliai.lt

Kadangi įrodyta, kad imuninė sistema labiausiai treniruojama vaikystėje, visame pasaulyje dabar kalbama apie svarbiausių žmogaus sveikatai dienų, kai susiformuoja visi reikalingi mechanizmai. Jos apima nėštumą ir pirmus 2 žmogaus gyvenimo metus. Kuo mes galime padėti vaikui? Nesilaikyti sterilumo. Nukrito daiktas ar žaislas  — nedezinfekuokime, nevirinkime, neplaukime karštu vandeniu. Daržovių ir vaisių plovimas dabar svarbesnis ne dėl bakterijų, o dėl organinių teršalų, chemikalų.

Ačiū už pokalbį.

Svarbi informacija